Gavosi taip, kad kraustantis į naują gyvenamąją vietą mano senasis akvariumas sudužo. Persikrausčius į naują vietą nusipirkau naują akvariumą ir senas dangtis nebetiko, teko darytis naują. Senas dangtis buvo padarytas iš kompozitinės aliuminio plokštės. Tai plokštė, kurios viduryje yra didelio tankio polietilenas, ar bent kažkas panašaus į jį. Iš abiejų šonų yra aliuminis. Aliuminis padengtas laku, kad apsaugoti visą plokštę nuo aplinkos poveikio. Mat ta kompozitinė plokštė yra skirta namo išorinei apdailai. Taigi plokštė yra kaip trijų dalių buterbrodas: aliuminis – polietilenas – aliuminis. Prieš darant buvo mintis: dabar jau TIKRAI nedarysiu naujo dangčio iš kompozitinės plokštės, darysiu iš plastiko. Kodėl? Todėl kad kompozito negalima lengvai suklijuoti, kaip plastiką, todėl gaunasi daug darbo, labai daug darbo su tokiu dangčiu. Apsižiūrėjus Heliopolyje, pavyko rasti 5 ar 6 mm plastiko, bet tik kad jis buvo per daug lankstus ir netvirtas. Senukai Šiauliuose nieko tinkamo neturėjo, todėl vėl teko keikiantis nusipirkt kompozitinės plokštės iš Heliopolio. Visa plokštė yra kelių kvadratinių metrų ploto, bet Heliopolis jos atpjauna, kiek reikia. O atrodo ji taip:
Apačioje matosi plokštės pjūvis:
Taigi naujo dangčio gamybos technologija kaip ir seno, tik yra tokie pakeitimai:
- vandens aušinimo ventiliatorius dabar yra ne viršuje, o šone;
- durelės žuvų šėrimui dabar yra įleistos: jos ne ant dangčio viršaus, o lygios su dangčio viršumi;
- Vietoj liuminescensinių lempų įrengtas šviesos diodų apšvietimas;
- Iš dangčio išimti apšvietimo ir ventiliatoriaus valdymo mygtukai.
Sprendimas perkelti ventiliatorių į akvariumo šoną susijęs su tuom, kad viršuje esantis ventiliatorius gauna labai daug drėgmės, ir greitai sugenda. Kaip žinia, vandens garai kyla į viršų. Jei ventiliatorius yra šone, garai jį mažai pasiekia, ir ventiliatoriaus amžius smarkiai pailgėja. Be to ventiliatorių galima įtaisyt dangčio gale, kad jo net nesimatytų.
Akvariumo durelės irgi šį sykį įleistos dėl to, kad nebūtų vandens pratekėjimo per dureles.
Dangčio konstrukciją sudaro lyg ir dvi dalys. Pradžiai padariau dangčio karkasą iš plastiko, po to karkasą apdėjau kompozitu.
Taigi karkaso pagrindui naudojam elektrotechninio lovelio dalis. Atsipjoviau iš lovelio dalis karkaso pagrindui ir šonams:
Šita dalis – pagrindas, ji bus uždėta ant akvariumo briaunos. Išpjovimas neįdealus, bet ji nesimatys, todėl tai nesvarbu. Dalies išlenkimas man labai tinkamas, nes kaip tik tvirtai užsideda an 6mm storio stiklo:
Prie pagrindo priklijavau su cianoakriliniais klijais kitą dalį, kuri bus karkaso šonas. Reikia pastebėt, kad cianoakriliniai klijai puikia klijuoja PVC plastiką. Parduotuvėse jie vadinami “Superglue” ir parduodami mažose tūbelėse po gramą ar kelis.
Atejo laikas pjaustyt apdailos detales iš kompozitinės plokštės. Atsipjoviau keturias dalis:
Kompozitą prie plastikinių karkaso dalių tvirtinau kniedėmis. Mano praktika rodo, kad akvariumo dangčio gamybai reikia naudot tokias dalis ir tvirtinimo medžiagas, kurios yra būtinai atsparios vandeniui. Kitaip neatsparios dalys bus pažeistos drėgmės. Gal ne per mėnesį ar du, bet vandens garai tikrai padarys savo. O juk gaila, įdėjus daug darbo, jei dangtis po metų laiko supus ar bent jau praras savo išvaizdą.
Dangčio šonai pabaigti, atėjo laikas viršui. Viršuje vėlgi kaip ir praeitame variante bus įtaisytos ilgos durelės ant vyrių akvariumo valymui bei žuvų pašėrimui. Uždarytos durelės gulasi ant atskirai išpjauto keturkampio rėmelio. Tokiu atveju durelių paviršius yra lygus su viso dangčio paviršiumi.
Toliau matosi išpjauta skylė ventiliatoriui, kuris bus akvariumo galinėje dalyje.
Čia matosi akvariumo kampų sujungimas. Tvirtinimas kniedėmis. Kadangi kniedė ją kniedijant kiaurai pralenda pro plastiką, naudojau tekstolitines “šaibas”. Tekstolitas nebijo drėgmės, be to kažkur mėtėsi nereikalingas gabalas. Visi tarpai tarp dalių iš vidaus užtepti baltu akriliniu glaistu, nepaliekant vandelėliui jokio šanso prasiskverbti į dangčio išorę.
Išpjoviau skyles, pro kur eis visi įrangos kabeliai bei silikoniniai vamzdeliai iš trąšų dozatoriaus.
Kniedžių galvutės yra įleistos į kompozitinę plokštę. liko skylės, kurias užtaisiau su epoksidine derva. Dervai sustingus ją reikia nušlifuoti.
Nusipirkau iš “Lemonos” ventiliatorių akvariumo vandens aušinimui karštomis vasaros dienomis. Renkantis ventiliatorių reikia žiūrėt, kad būtų kuo tylesnis. Triukšmingumas būna rašomas prie prekės aprašymo ir matuojamas dBA vienetais – decibelais. Čia logika paprasta: ventiliatorius tuo tylesnis, kuo lėčiau sukasi. O kad lėtai suktųsi ir išsiurbtų pakankamai oro iš po dangčio, atitinkamas turi būti ir akvariumo sparnuotės ir pačio ventiliatoriaus korpuso dydis. Korpusai skiriasi ne tik pagal plotį, bet ir storį, arba kitaip sakant, gylį. Pvz., gali būti standartiniai kompiuteriniai 80×80 mm pločio ventiliatoriai, bet vieno storis bus 20mm, kito 25mm. Atitinkamai skiriasi ir sparnuotės “storumas”. Kuo ta sparnuotė storesnė, tuo daugiau ji išsiurbs oro per valandą. Taigi jei ventiliatorius yra dangčio gale ir nesimato, geriau pirkti didesnį ventiliatorių. Taip pat ventiliatoriai būna su įvorėm arba guoliais, tai taip pat įtakoja triukšmą bei pačio ventiliatoriaus ilgaamžiškumą.
Groteles akvariumui naudojau plastikines, jokiu būdu ne iš metalo, jis laikui bėgant supūva.
