Ko reikia norint pradėti darbą su mikrovaldikliu?

Nuo šios vietos pradėsiu rašyti apie PIC serijos mikrovaldiklius. Juos gamina amerikiečių firma Microchip Technology. Ji gamina atminties mikroschemas, ADC ir DAC konverterius, variklių draiverius, operacinius stiprintuvus, temperatūros sensorius, bet labiausiai žinoma dėl savo valdiklių. Sutrumpinimas “PIC” šifruojasi kaip “Peripheral Interface Controller” – periferinės sąsajos valdiklis. PIC mikrovaldikliai plačiai paplitę mėgėjų tarpe dėl nedidelės kainos, gerai paruoštų datasheetų ir gausių pavyzdžių bei aprašymų internete. Apie juos prirašyta daug knygų, tad informacijos tikrai netrūksta. Pradedančiajam programuoti tai labai svarbu, kadangi mokytis vien pagal datasheetus yra sunku.

Taigi, techniškai kalbant, darbui su valdikliu reikia keturių dalykų:

  1. Reikia pačio valdiklio
  2. Kompiliatoriaus ir IDE, t.y. programos, kurios aplinkoje rašomas ir kompiliuojamas valdiklio kodas
  3. Programatoriaus – tai įrenginukas, skirtas kodą, paruoštą kompiliatoriumi, įkelti į valdiklį
  4. Programa, skirta iš kompiuterio įkelti programą į valdiklį

Patyrusiems valdiklį patartina rinktis iš naujesnių serijų. Mat senesni valdikliai turi žymiai blogesnį galimybės/kaina santykį nei naujesni. Netgi  jei mums tereikia paprasčiausio valdiklio diodui pamirksinti, dažnai naujesnis valdiklis kainuos pigiau nei senesnis (čia aš nekalbu apie valdiklius – legendas, tokius kaip PIC16F84.

Kompiliatorius PIC valdikliams kuria kelios skirtingos firmos, kaip Mikroelektronika (MikroC, mikroBasic, mikroPascal), CCS, Microchip (MPLAB-XC). Firmos, kuriančios kompiliatorius, dažnai kuria savo IDE – integruotą kodo kūrimo aplinką, kuri labai palengvina programuotojo darbą: pvz. yra klaidų aptikimo funkcijos, kodo žymėjimas skirtingomis spalvomis, programos simuliatorius. Palyginimui: juk galima malkas pjauti rankiniu pjūklu, bet žymiai greičiau elektriniu, ar ne? Nemokamos versijos turi rimtų apribojimų. Tie apribojimai būna arba programos ilgis (leidžiama tik tam tikro dydžio programa, didesnės neparašysim), arba žemas optimizavimo lygis (mikrokontrolerio programa veiks žymiai lėčiau), todėl normaliam darbui reiktų turėti mokamą versiją deja:(. Pradedantiesiems labiausiai tiks Mikroelektronika IDE. Ši aplinka pasižymi paprastumu ir draugiškumu vartotojui, o tai svarbu pradedančiajam.

Programatorius – tai nedidelis įrenginukas tarp kompiuterio ir mikrokontrolerio. Čia geriausia rinktis Microchip programatorius Pickit 2 arba Pickit 3. Pickit 3 yra naujausias programatorius, su juo galima užprogramuoti visus Microchip valdiklius. Internete yra galybė šių programatorių kinietiškų klonų, perkant kloną, sutaupom pinigėlių. Dar labiau taupant internete galima rasti mėgėjų sukurtų programatorių schemų, tačiau tokiu atveju teks programatorių pasidaryti patiems. Geras variantas yra EXTRAPIC jo aprašymas yra čia.

Turint programatorių reikalinga programa kompiuteryje, kuri valdo programatoriaus darbą. Pickit programatorius valdomas per specialią MPLAB IPE programą. Be abejo, čia vėlgi mėgėjai yra prikūrę savo programų, su kuriomis galima užprogramuoti valdiklį. Deja tiek su mėgėjiškais programatoriais, tiek su jų programomis yra viena bėda, kad jos nepalaiko mažiau populiarių bei naujesnių valdiklių ir dažnai po tam tikro laiko visai nebeatnaujinamos. Iš geresnių programų yra WinPic800, PICPgm, IC-Prog. Google žino, kur jos yra.

Sekančiose dalyse konkrečiau bus aprašytos visi keturi punktai.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *