Led Draiveriai

Net nežinau kaip lietuviškai išversti žodį “draiveris”. Paprastai paaiškinti nežinantiems galima taip: LED draiveris yra elektroninė schema, skirta maitinti diodams. Sukonkretinus ta schema yra srovės stabilizatorius. Kai kas gali paklausti: o kodėl srovės o ne įtampos? Atsakymas paprastas: todėl kad diodo parametrai labiausiai priklauso nuo srovės. Ir dar viena labai svarbi priežastis: diodo įtampą keičiant nežymiai, srovė kinta labai plačiose ribose. Pavyzdžiui štai kaip atrodo mano naudotų baltų diodų srovės – įtampos grafikas:

diodo vach

Vidutinė diodo srovė turėtų būti apie 100mA. Todėl diodui turim paduoti apie 3,1V įtampą. Ir dabar pagal grafiką žiūrim kas nutiks, jei įtampa, pvz., padidės 5%, t.y. tik 0,15V ir bus 3,25V? Prie tokios įtampos srovė net nebepavaizduota, t.y. bus viršyta maksimali leistina srovė per diodą, ir diodo amžius gali būti neilgas. Taigi puikiai matos, kad įtampai padidėjus truputį, srovė išauga žiauriai. Todėl LEDams ir yra naudojami srovės stabilizatoriai.
Draiverius diodams galima pirkti arba darytis pačiam. Perkant Lietuvoje tėra vienas priimtinas variantas – Mean Well firma. Tai normalios kokybės gaminiai už įperkamą kainą. Draiverių naudingumo koeficientas būna 80-85-90%. Kinietiškus gaminius pirktis pavojinga, nes LEDai visgi per brangus dalykas, kad rizikuoti jų gyvybe.
Lieka dar vienas variantas – darytis draiverius patiems, kas nutuokia šį bei tą elektronikoje, bei turi sandėliukuose atliekamų detalių:) Vienintelė priežastis pasidaryti pačiam – tai pinigėlių taupymas. Praktiškai bet kurį įtampos stabilizatorių galima paversti į srovės ir naudoti kaip diodo draiverį. Tiktai bet koks stabilizatorius gali dirbti neekonomiškai, todėl firmos gamina specialiai mikroschemas – draiverius (srovės stabilizatorius), kurie skirti būtent didesnės galios diodams maitinti. Tokie specializuoti draiveriai dažniausiai turi ir diminimo (diodo ryškumo keitimo) išvadą, kuris gali būti valdomas PWM (impulsais) arba analoginiu būdu. Draiveriai būna dviejų tipų – linijinis stabilizatorius arba impulsinis. Linijinis stabilizatorius paprastesnis, jam reikia mažiau papildomų elementų. Jis dirba “radiatoriaus” principu – galios perteklius paprasčiausiai paverčiamas šiluma. Pavyzdėlis: diodui reikia 3,1V, 100mA. Į stabilizatorių paduodam 6V. Kur dingsta 3V? Jie stabilizatoriuje paverčiami į 3,1Vx100mA=0,31W šilumą , kitaip sakant efektyvumas gaunasi tik 50%. Liūdna. O dabar paduokim į įėjimą 4V. Šiuo atveju stabilizatoriui bereikia “sunaikinti” 1V iš 4V, tai efektyvumas gaunasi apie 25%. Jau žymiai geriau. Į įėjimą paduodant tinkamą įtampą galima pasiekti tikrai gerą naudingumo koeficientą. Taigi linijinį stabilizatorių apsimoka naudoti tada, kai turim sąlygas į jo įėjimą paduoti įtampą, truputį didesnę už išėjimo įtampą.
Impulsinis stabilizatorius sudėtingesnis ir  reikalauja tinkamo takelio išvedžiojimo plokštėje. Dargi be to ir brangesnis. Bet svarbus pliusas – jis yra efektyvesnis.  Nebrangių mikroschemų naudingumo koeficientas būna apie 80-85% ir nedaug tepriklauso nuo įėjimo įtampos.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *